• Planetos iššūkis – masiniai miškų kirtimai

    Vienas didžiausių šių laikų ekologinių iššūkių – masiniai miškų kirtimai, spartinantys klimato kaitos procesus ir bioįvairovės nykimą. Kasmet pasaulyje iškertama 15 mlrd. medžių.
  • Nyksta atogąžų miškai

    Ypač didelę ekologinę žalą kuria nykstantys atogrąžų miškai. 2000-2018 metais vien Borneo sala neteko 6,3 mln. hektarų miškų.
  • Vien per pastarąjį dešimtmetį orangutangų populiacija sumažėjo 50%

    Orangutangai, nykštukiniai drambliai ir Sumatros raganosiai atsidūrė ant išnykimo ribos.

Miškų naikinimo priežastis – palmių aliejus

Miškų naikinimo priežastis – palmių aliejus

Viena iš šio proceso priežasčių – masinė palmių aliejaus gamyba ir plantacijų plėtra miškų sąskaita. 2018 metais šio aliejaus ir šalutinio jo produkto (PFAD) pasaulyje buvo pagaminta maždaug 75 mln. tonų.

Maždaug 53 proc. viso į ES importuojamo palmių aliejaus yra naudojama biodegalams.

Palmių aliejaus sertifikavimas neišsprendžia aplinkosauginių problemų, nes reikalavimai yra per silpni ir lengvai apeinami; sertifikavimo sistema nėra vieninga; nėra griežtos sertifikavimo priežiūros.

Palmių miškas

ES šalys vis ryžtingiau atsisako palmių aliejaus

Žaliosios politikos institutas atliko ES šalių, Norvegijos ir D. Britanijos politikos apžvalgą, kuria siekė identifikuoti, kokios šalys vis dar pripažįsta palmių aliejų ir PFAD, kaip tinkamus biodegalų šaltinius transporte.

Šalys atsisakiusios arba priėmusios sprendimą atsisakyti palmių aliejaus ir PFAD degaluose

D. Britanijoje ir Švedijoje degalai iš PFAD pripažįstami I kartos degalais, o Lenkija degalų iš palmių aliejaus ir PFAD nenaudoja

Šaltinis: Žaliosios politikos institutas
Palmių aliejaus naudojimo degaluose atsisakančios ES šalys

Palmių aliejaus biodegaluose atsisakė

Norvegija, Austrija, Belgija ir Prancūzija. Danija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija priėmė sprendimą dėl visiško palmių aliejaus atsisakymo.

PFAD biodegaluose atsisakė

Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vengrija, Liuksemburgas, Norvegija ir Slovėnija. Danija, Vokietija, Italija ir Portugalija priėmė sprendimą dėl visiško PFAD atsisakymo.

Kodėl Lietuvos politika turėtų keistis?

Lietuvoje 2021 m. priimtas įstatymas, neribojantis PFAD vartojimo ir leidžiantis degaluose naudoti palmių aliejų ir PFAD, jei jis yra sertifikuotas. Todėl šis įstatymas ne tik iš esmės nekeičia situacijos, bet ir išstumia iš rinkos vietinę žaliavą (pvz. rapsus).

  • Prisidėtume prie didžiausio šių laikų iššūkio – kovos su klimato kaita.
  • Stabdytume pasaulinį miškų naikinimą.
  • Išvengtume netvariai pagamintų biodegalų importo.
  • Kovotume su žmogaus teisių pažeidimais.
  • Išnaudotume vietinių auginamų kultūrų teikiamą potencialą.
  • Turėtume pigesnę ir švaresnę biodegalų alternatyvą.
  • Išnaudotume galimybę kurti naujas darbo vietas.
  • Gerintume importo-eksporto balansą.
  • Padidintume šalies energetinį savarankiškumą.
  • Sėkmingai įgyvendintume RED II direktyvą ir išvengtume finansinių sankcijų.
  • Prisidėtume prie aplinkosauginę lyderystę demonstruojančių ES šalių.

Apie mus

Žaliosios politikos institutas

Daugiau nei dešimt metų Žaliosios politikos institutas skleidžia žaliosios politikos idėjas, plėtoja tarptautinio bendradarbiavimo, aplinkosaugos ir ekologinio švietimo veiklas, įgyvendina tarptautinio, nacionalinio ir savivaldos lygmens projektus.

Mūsų misija – skatinti darnios plėtros sprendimų, paremtų moksliniais tyrimais bei ekspertine analize, integravimą į Lietuvos verslą, politiką bei visuomenę.

Kontaktai

VšĮ "Žaliosios politikos institutas"

Šermukšnių g. 6A, LT-01106 Vilnius

  • Planetos iššūkis – masiniai miškų kirtimai
Facebook